Brexit“ referendumas – viskas, ką turite žinoti prekiaudami
Kaip „Brexit“ referendumas paveiks svarą?
Jau nuo pat metų pradžios „Brexit“ šmėkla tempia svarą žemyn – visą šį laiką GBP krito beveik visų valiutų atžvilgiu, išskyrus dolerį, ir tapo viena silpniausių valiutų. Vis dėlto, šios savaitės pradžioje svaras staiga atsispyrė nuo žemumų ir šovė aukštyn, panaikindamas šį nuosmukį. Pirmadienį GBP/USD šuolis buvo didžiausias nuo 2008 m., kai rinkos beprotiškai svyravo pasaulinės finansų krizės įkarštyje.
Vasario pabaigoje paskelbus apie referendumą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, svaro kursas iškart tapo labai nepastovus; nuo tos akimirkos jį lemia blogiausio scenarijaus tikimybės (t.y., kad šalis balsuos išstoti iš ES) nuolatinis vertinimas ir pervertinimas.
Nors svaras sparčiai atsikovojo prarastas pozicijas, o praeitą savaitę vyravusią paniką staiga pakeitė žymiai geresnės nuotaikos, vis dėlto rizikos premija išlieka didelė. Tai ypač akivaizdu žvelgiant į valiutų opcionų rinkas, kur numanomi kintamieji dydžiai tebėra aukštuose lygiuose. Sprendžiant pagal rizikos premijos dydį, nė vienas iš ankstesnių svarbių politinių įvykių D. Britanijoje savo svarba neprilygo birželio 23 d. referendumui.
Ką rodo paskutinės paklausos?
Pastarosios rinkėjų apklausos rodo, kad ES narystės rėmėjai turi minimalią persvarą. „IG/Survation“ atliktame tyrime, ES narystės rėmėjai sudarė 45 proc., o išstojimo šalininkai – 44 proc. apklaustųjų. „ORB/Telegraph“ pirmadienio vakare paskelbė apklausos duomenis, rodančius, jog 53 proc. rinkėjų ketina balsuoti už šalies likimą ES, o „YouGov“ duomenimis ES narystės šalininkų ir priešininkų santykis yra, atitinkamai, 44 ir 42 proc.
Pažymėtina, kad pastaruoju metu nuomonių apklausų duomenys prieš svarbiausius balsavimus politiniais klausimais D. Britanijoje, kaip vėliau paaiškėjo, dažniausiai būdavo klaidingi. Tai buvo ypač akivaizdu prieš praėjusio pavasario rinkimus į parlamentą. Remiantis tuo metu skelbtais apklausų rezultatais, tikimybė, kad Konservatorių partija laimės rinkimus ir sudarys stabilią koaliciją, buvo labai maža. Tačiau jau rinkimų dieną vykdytos balsavusiųjų apklausos, kurias iškart patvirtino ir pirminiai balsavimo rezultatai, rodė, jog konservatoriai laimės ir vieni patys sudarys valdančiąją daugumą.
Todėl, mūsų nuomone, būtų prasmingiau remtis visų pagrindinių nuomonių tyrėjų teikiamų duomenų vidurkiu, o jis šiuo metu yra apie 50-50 proc. Toks vidurkis mažiau kinta nei atskirų nuomonių tyrėjų teikiami duomenys, kurie neleidžia susidaryti aiškesnio vaizdo. Šis vidurkis taip pat rodo, kad britų visuomenė išstojimo klausimu yra itin pasidalijusi.
Nuo šių metų pradžios, ES narystės šalininkų skaičius svyravo nuo 47 proc. iki 55 proc. Taip pat pažymėtina, kad internetu atliekamos apklausos turi tendenciją padidinti ES narystės priešininkų skaičių palyginti su telefonu vykdomomis apklausomis. Rytoj, pasibaigus balsavimui, gali būti publikuojami net keturių skirtingų apklausų duomenys, tad jų interpretavimas nebus lengvas.
Yra ir kitas, alternatyvus, būdas įvertinti JK išstojimo iš ES tikimybę – remtis lažybų bendrovių siūlomais statymais. Anot lažybų organizatorių, išstojimo tikimybė per visą agitacijos laikotarpį neviršijo 35 proc. Ir tik praeitą savaitę ši tikimybė buvo staiga padidinta net iki 45 proc., bet po to vėl smarkiai sumažinta ir dabar vertinama 25 proc.
Kaip vyks balsavimas?
D. Britanijos gyventojai galės eiti prie balsadėžių nuo 7:00 val. vietos laiku, o balsavimas baigsis 22:00 val. Tuo metu draudžiama vykdyti agitaciją ar publikuoti balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus. Tačiau leidžiama publikuoti anksčiau vykdytų viešosios nuomonės apklausų rezultatus, pavyzdžiui rytinėje spaudoje.
Ar bus skelbiami balsavusiųjų apklausų rezultatai?
Kelios viešosios nuomonės tyrimus vykdančios bendrovės jau pareiškė, kad po balsavimo pateiks savo apklausų rezultatus. Viena iš jų, „YouGov“ , sugebėjo tiksliai numatyti neseniai vykusio Škotijos referendumo dėl nepriklausomybės baigtį.
Kada sužinosime galutinius rezultatus?
D. Britanijoje rezultatai gaunami palaipsniui iš skirtingų regionų. Pirminiai rezultatai turėtų būti žinomi apie 02:30 val. Lietuvos laiku, apie 04:00 val. informacija jau turėtų būti tikslinama sparčiau. Iki 05:00 val., informacija turėtų būti atėjusi iš maždaug 40 proc. regionų. Apie 06:00 val. Lietuvos laiku galime tikėtis informacijos antplūdžio, todėl tikimasi, kad iki 07:00 val. bus suskaičiuota iki 90 proc. balsų.
Kuriems regionams reiktų skirti ypatingą dėmesį?
Abiejų stovyklų šalininkai yra pasiskirstę pagal daugelį veiksnių: socialinę padėtį, amžių, turtinę bei demografinę padėtį. Velso ir mažesnių miestelių gyventojai yra euroskeptiški. Škotija yra laikoma lojaliausia Europos Sąjungai. Tai reiškia, kad galima tikėtis didelių neatitikimų tarp balsavusiųjų apklausų ir pirminių oficialių rezultatų.
Pradžioje rezultatai atkeliaus iš regionų, kur vyrauja už „Brexit“ balsuosiantys euroskeptikai. “The Guardian” ekspertų nuomone, net esant 50-50 proc. galutiniam balsų pasiskirstymui, pirminiai duomenys gali rodyti, jog išstojimo šalininkai turi net 6 proc. persvarą!
Iš pirmosios rezultatų bangos, daugiausia dėmesio verta skirti Newcastle ir Hartlepool duomenims, nes rezultatai iš šių regionų išryškins, ar tikrai palaikymas ES narystei yra stipresnis dideliuose miestuose, o mažesniuose vyrauja „Brexit“ šalininkai.
Tarp regionų, kurių rezultatai bus publikuojami vėliau, atkreiptinas dėmesys į Lancasterį; tai miestas, kuris iki šiol geriausiai atspindėdavo nacionalinių rinkimų rezultatus.
Duomenys iš Škotijos, kuri, kaip minėta, yra didžiausia ES narystės šalininkė (Edinburgas yra neoficialiai pripažintas kaip miestas su didžiausiu palaikymu „Bremain“) bus žinomi maždaug 05:30 val. Likusius 10 proc. balsų nulems daugiausia kaimo vietovės, kuriose palaikymas išstojimui iš Europos Sąjungos yra labai stiprus – ši informacija gali tapti lemiama ryte, ypač jei referendumo baigtis vis dar bus neaiški.
Apibendrindami, galime numanyti, kad referendumo dieną balsavusiųjų apklausos ir pirminiai rezultatai gali gerokai skirtis (pirminiai rezultatai gali rodyti didesnį „Brexit“ išstojimo šalininkų skaičių). Skelbiant vis išsamesnius balsavimo duomenis, galima euroskeptikų persvara turėtų mažėti. Jei iš ryto „Bremain“ stovykla (norintieji likti ES rinkėjai) neįgis aiškaus pranašumo, paskutiniai balsai referendumui baigiantis gali persverti rezultatą „Brexit“ stovyklos naudai.
Ar svarbus rinkėjų aktyvumas?
Šiame referendume rinkėjų aktyvumas neturi jokios įtakos, nes nėra nustatyta jokio minimalaus aktyvumo slenksčio (pavyzdžiui, 30 proc.), kurio nepasiekus tektų organizuoti pakartotinį balsavimą. Vis dėlto, tai, koks procentas britų ateis prie balsadėžių, turės didžiulę reikšmę šalies ateičiai.
Laikoma, kad euroskeptikų elektoratas yra pareigingesnis. Todėl, kuo didesnis bus bendras rinkėjų aktyvumas, tuo didesnė tikimybė, kad D. Britanija liks ES nare. Kita vertus, jei referendumo rezultatas bus apylygis esant mažam rinkėjų aktyvumui, tai gali sukelti politines diskusijas, ar balsavimas tikrai atspindi šalies apsisprendimą, ar net atvesti į balsavimo rezultatų boikotą bei politinį nestabilumą. Pagal paskutines apklausas, daugiau nei 75 proc. britų ketina balsuoti ketvirtadienio referendume.
Kaip į „Brexit“ reaguos rinkos?
Baimė dėl JK išstojimo iš ES nuvijo kapitalą į saugius uostus. Britų apsisprendimas likti ES gali smarkiai susilpninti Šveicarijos franką ir Japonijos jeną – būtent šios valiutos labiausiai kilo dėl rinkos panikos belaukiant referendumo. Jei britai balsuos likti ES, žinoma, daugiausia išloš svaras. Lenkijos zlotas, kuris yra labiausiai šio proceso veikiama valiuta tarp kylančios ekonomikos valstybių, taip pat turėtų stiprėti. Galima tikėtis didelio CHF/PLN valiutų poros kritimo.
Vengimas prisiimti šiuo metu rinkų siūlomas rizikas paveikė daugelį rinkų, tad aiškėjant, jog britai vis dėlto liks ES, pagrindinis rinkos kotiruotes lemiantis motyvas bus palengvėjimas dėl pasibaigusio netikrumo jausmo. Tarp valiutų didžiausių judesių galime tikėtis GBP/JPY poroje. Atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir fundamentaliuosius veiksnius, tikėtina, kad EUR/GBP neturėtų judėti. Labai įdomus „Brexit“ dėlionės elementas yra JAV doleris: pastarojo meto panika smarkiai išaugino paklausą JAV vyriausybės vertybiniams popieriams ir sumažino tikimybę, kad FED artimiausiu metu imtųsi didinti bazinę palūkanų normą. Todėl galime tikėtis stipraus, bet trumpalaikio rizikingų valiutų šuolio JAV dolerio atžvilgiu (AUD/USD, NZD/USD).
Kuri valiuta labiausiai kiltų, jei pasitvirtintų išstojimo iš ES scenarijus? Atsakymas: Japonijos jena. Jei laimės euroskeptikai, „Brexit“ pirmiausia sukels didžiulį šoką pasaulio finansų rinkoms. Kol investuotojai susivoks dėl šio įvykio padarinių D. Britanijai, eurozonai ir visam pasauliui, pirmoji jų reakcija bus perkelti investicijas į saugesnes turto klases. Pastaraisiais mėnesiais tokiomis „saugiomis“ priebėgomis (daugiau ar mažiau) buvo USD, EUR, CHF ir JPY. Jei pasitvirtins „Brexit“ scenarijus, FED atidės bet kokias šnekas dėl palūkanų normos didinimo, britų išstojimas taps Europos Sąjungos galvos skausmu, o Šveicarijos nacionalinis bankas turbūt labiausiai rūpinsis, kaip apsaugoti savo valiutą nuo perdėto brangimo. Kita vertus, Japonijos centrinis bankas ir vyriausybė iki šiol santūriai kalba apie jenos silpninimą – turbūt iš dalies dėl to, kad tai galėtų pabloginti šalies santykius su JAV. Japonijos valdžia galėtų apie tai pradėti svarstyti (ir galbūt tikėtis šiokio tokio supratimo iš kolegų JAV) tik USD/JPY kursui nukritus iki skausmingos vieno dolerio už 100 jenų ribos; tačiau kol kas jena turi dar daug vietos, kur kilti ir priimti visus norinčius pabėgti nuo „Brexit“ rizikos.
Ko galime tikėtis iš aukso ir kitų žaliavų?
Kaip ir frankas su jena, auksas yra tapęs saugia kapitalo priebėga. Individualūs investuotojai į žaliavų ETF fondus bei JAV Žaliavų ateities sandorių komisijai (CFTC) ataskaitas teikiantys fondai (tarp jų ir rizikos draudimo fondai) yra smarkiai padidinę savo pozicijas žaliavų rinkose, siekdami apsisaugoti nuo „Brexit“ padarinių.
Jei šis rizikos veiksnys nepasitvirtins ir britai liks Europos Sąjungoje, tai sukels dvigubą smūgį auksui. Pirmiausia, palengvėjimas dėl buvusio netikrumo paskatins kapitalą vėl palikti „saugiuosius uostus“, taigi spalvotųjų metalų rinką. Antra, D. Britanijai sprendimas likti ES nare priartins FED sprendimą dėl kito palūkanų normos didinimo. Dėl tokio dvigubo spaudimo, taip pat dėl augsiančio JAV obligacijų pelningumo padidinus palūkanų normas, auksas turėtų kristi.
Tuo metu kitos žaliavos gali reaguoti priešingai. Gerėjantys lūkesčiai kitose rinkose gali auginti žaliavų vertę: pramonėje naudojamus metalus, naftą, grūdus ir daugelį kitų „minkštųjų“ žaliavų. Tarp pastarųjų galima tikėtis spartaus cukraus ir kavos kainų augimo, nes jos jau pradėjo didėti ir yra toliau skatinamos augti dėl stiprėjančio Brazilijos realo kurso.
